Versija neįgaliesiems



SAULĖS ŠVIESOS POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

2016-08-26, penktadienis, 12:00

Saulės šviesa yra mūsų gyvybės pagrindas, visa ko pradžia ir šaltinis. Šviesa– būtina gyvybės sąlyga. Be šviesos nebūtų gyvybės žemėje. Ji būtina mūsų organizmo fiziologiniams procesams. Dėl šviesos trūkumo gali sutrikti daugelis organizmo fermentinių, hormoninių ir imuniteto reakcijų. Šviesa yra ne tik būtina gyvybės sąlyga, bet ir viena iš priemonių natūraliai gydyti sveikatos sutrikimus.

Šviesos trūkumas ypač suintensyvėja rudenį, kai dienos sparčiai trumpėja, o vakarai ilgėja. Taigi rudenį daugiau laiko praleidžiame prie dirbtinės šviesos, nes keliamės, kai dar tamsu, o į namus grįžtame, kai jau tamsu.

Nustatyta, kad apie 10–20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse (Skandinavijos ir kt.), jautrūs šviesos trūkumui. Dėl nepakankamo šviesos energijos kiekio dauguma žmonių tampa mažiau motyvuoti, juos slegia bloga nuotaika, dėl to gali augti svoris, mažėti jų darbingumas, gyvybingumas, mažėja motyvacija, atsiranda poreikis ilgiau miegoti. Visa tai yra sezoninio afektinio sutrikimo arba sezoninės depresijos požymiai. Dėl šviesos trukumo žmogui gali vystytis ne tik depresija, tai daro įtaką ir kitoms lėtinėms ligoms, kurios paūmėja. Mažėjant saulės šviesai, sutrinka vidinis žmogaus laikrodis, lemiantis, kada žmogus miega ar prabunda.

Žinoma, kad žmogaus akis per dieną minimaliai turi pasiekti 2,5 tūkst. liuksų stiprumo šviesa. Papildomas šviesos poreikis priklauso nuo to, kiek šviesos energijos per dieną gauname, prie kokio apšvietimo dirbame. Saulėtą dieną šviesos stiprumas siekia maždaug 50–100 tūkst. liuksų. Tuo tarpu patalpoje esant dienos šviesai jos stiprumas būna 100–200 liuksų. Suprantama, kad patalpose mažiau gausime ir šviesos energijos.

ŠVIESOS TERAPIJOS ATSIRADIMO ISTORIJA
Kaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.).

Auksinį puslapį į gydymo šviesa istoriją įrašė danų fizioterapeutas N. Finsenas. Jis tapo šiuolaikinės šviesos terapijos įkūrėju. 1903 m. jam už darbus, įrodančius šviesos poveikį žmogaus organizmui, buvo paskirta Nobelio premija.

1980 m šviesos terapija atsirado JAV ir vėliau paplito visame pasaulyje, ypač tose šalyse, kurioms būdingas tamsusis periodas. Lietuvoje šis gydymo metodas pradėtas aktyviai taikyti nuo 1995 m., kai pirmąją lempą Vilniaus universitetui padovanojo Švedijos Lundo universiteto profesorius. Iš Indijos atvykęs į Skandinaviją, jis pajuto neigiamą šviesos trūkumo poveikį ir ėmė aktyviai domėtis šviesos terapija. Dabar mūsų šalyje šviesos terapija yra populiari. Ją taiko psichiatrai, reabilitologai, sveikatingumo centrai.

ŠVIESOS TERAPIJA
Šviesos terapija arba fototerapija – gydymas šviesa. Gydymo įranga apima šviesos diodus, lazerius, liuminescencines lempas bei didelio galingumo kaitrines lempas. Naudojama tiek vienspalvė (vieno bangos ilgio), tiek viso regimojo spektro (dienos) šviesa. Gydymas šviesa pasitelkiant fotosensibilizatorius vadinamas fotodinamine terapija.

Šviesos terapijai naudojamos lempos imituoja saulės šviesą ir sukelia biocheminius pokyčius smegenyse, taip pakeldamos nuotaiką ir palengvindamos kitus depresijos simptomus. Ji puikiai veikia organizmą, stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja viso organizmo regeneracijos procesus.

Šviesos terapijos lempos turi įvairią konstrukciją, leidžiančią jas statyti ant stalo arba tvirtinti ant sienos. Gydymo poveikis pasiekiamas paprasčiausiai sėdint prie lempos ne toliau kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Sėdint prie lempos galima užsiimti megstama veikla, pvz. megzti, skaityti, rašyti ar tiesiog valdyti. Šviesos terapijos lempų gamintojai, nerekomenduoja žiūrėti į pačią lempą, nes tai gali sukelti nepageidaują poveikį, kaip akių perštėjimą, sudirgimą ar galvos skausmą. Svarbu, kad kūnas ir veidas būtų atsukti į lempos pusę ir jūs žiūrėtumėte į apšviestą terapinės lempos spinduliais plotą. Gydymo seansas gali trukti nuo 15 minučių iki kelių valandų vieną arba du kartus per dieną, tai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir žmogaus organizmo ypatumų. Siekiant terapinio poveikio sustiprinimo nuotaikos, darbingumo pablogėjimo ir energijos stokos atvejais ar gydant daugelį kitų sutrikimų galima naudoti lempą du kartus per dieną – kuo anksčiau ryte atsikėlus ir vakare tik sutemus. Norint normalizuoti ar pagerinti nakties miegą, lempa parastai naudojama tik ryte ir pirmoje dienos pusėje, nes naudojant vakare ji gali per daug suaktyvinti. Yra įrodymų, kad ji padeda sergant bulimija, gydant abstinencijos sindromą, lėtinį nuovargį, galvos skausmą.

Šviesos terapijos poveikis nėščioms moterims ir vaisiui nėra ištirtas, tačiau, atsižvelgiant į lempos veikimo mechanizmą, žalos tai neturėtų sukelti. Daugelis nėščiųjų ar žindančių kūdikius moterų, patiriančių su šviesos trūkumu susijusių sutrikimų, negali vartoti vaistų, ir terapinis poveikis pasiekiamas būtent naudojant šviesos terapiją. Tačiau, nėštumo laikotarpiu ar esant bet kokiems kitiems neaiškumams būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Terapiniais tikslais naudojamos šviesos terapijos lempos, kurių šviesos stiprumas nuo 2500 lux iki 10 000 lux.

Japonijos mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad pagyvenusiems žmonėms smarkiai sumažėja miego sutrikimai reguliariai rytais taikant šviesos terapiją.

Galimi požymiai rodantis, kad žmogaus organizmas jautriau reaguoja į šviesos trūkumą
• sezoninis afektinis sutrikimas - tai būklė, kada vėlyvo rudens ir žiemos sezono metu žmogų vargina pablogėjusi nuotaika, padidėjęs jautrumas, dirglumas, energijos stoka ir darbingumo pablogėjimas;
• lėtinis nuovargis, kai asmuo visą dieną jaučiasi pavargęs, sumažėjusi motyvacija darbui;
• miego sutrikimai, kai miegas tarsi „pasislenka“ į priekį, dėl to žmogus negali atsikelti anksti ryte ir gali miegoti vos ne iki vidudienio, o vakare vėl būna sunku užmigti. Šviesos trūkumas gali sutrikdyti nakties miegą, padarydamas jį negilų, o tada žmogus dieną jaučiasi nepailsėjęs, nuvargęs ir mieguistas;
• šviesos trūkumas gali sustiprinti vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos simptomus. Tada be ryškaus organinio pažeidimo sutrinka širdies, kraujagyslių, virškinimo, lytinės sistemos ar kitų vidaus organų veikla;
• šviesos nepakankamumas gali turėti įtakos net tokių ligų, kaip priešmenstruacinis sutrikimas, valgymo sutrikimai (bulimija, anoreksija, nutukimas), vystymuisi ir pasireiškimui;
• taip pat kartais dėl natūralios šviesos trūkumo tamsiuoju metų laiku dažniau ir stipriau gali varginti lėtiniai skausmai.
Jeigu bent į vieną iš apačioje esančių klausimų atsakysite teigiamai, labai tikėtina, kad jūsų organizmas labai jautriai reaguoja į natūralios šviesos trūkumą, nes mūsų geografinėse platumose saulės šviesos trūksta apie 5 mėnesius per metus (nuo spalio mėnesio vidurio iki kovo mėnesio vidurio).
• Ar būna, kad rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai tamsus paros laikas pailgėjęs, jums pablogėja nuotaika, tampate jautresni, greičiau susierzinate, nuvargstate?
• Ar tuo metu jūs jaučiatės mažiau darbingi, tingesni, jums trūksta energijos, tiesiog dažniau vargina blogesnė savijauta?
• Ar, vertindami savo aktyvumą paros laikotarpiu, save apibūdinate kaip „pelėdą“? Ar jaučiate, kad jums sunku keltis ryte? Pirmoje dienos pusėje esate mažiau darbingi? Ar tai trukdo jūsų darbui arba asmeniniam gyvenimui?
• Ar dažnai būna, kad jūsų miegas nėra kokybiškas ar gilus? Kad atsikėlę jaučiatės nepailsėję, mieguisti? Ar miego sutrikimai blogina jūsų gyvenimo kokybę?
• Ar atsiranda, o gal sustiprėja valgymo sutrikimai (impulsyvus valgymas, per didelis apetitas ar, priešingai – apetito stoka)?
• Jeigu jūs moteris, ar jus vargina priešmenstruacinio sindromo simptomai?
• Ar pastebėjote, kad vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį jums atsiranda ar sustiprėja įvairūs negalavimai ar sveikatos sutrikimai, tokie kaip imuniteto susilpnėjimas, lėtiniai skausmai, lėtinio nuovargio simptomai, potraukis piktnaudžiauti alkoholiu?

Galimas šalutinis šviesos terapijos poveikis
Visos šviesos terapijos procedūros yra maloniai atpalaiduojančios, visiškai neskausmingos ir saugios. Šalutinio poveikio šviesos terapija praktiškai neturi. Perdozavus šviesos, gali šiek tiek sudirgti akys, paskaudėti galvą ar papykinti, bet laikantis šviesos terapijos prietaiso gamintojo instrukcijų to neturėtų būti. Šviesos terapijos prietaiso lempose yra pašalintas žalingas ultravioletinių spindulių (UV) spektras, todėl jos negali sukelti odos pigmentacijos pakitimų ir kitų jautrumo UV spinduliams problemų.

Blogiausias šalutinis poveikis gali pasireikšti žmonėms, sergantiems vadinamuoju bipoliniu sutrikimu. Bipolinis afektinis sutrikimas (maniakinė depresija) priskiriama nuolatiniams afektiniams nuotaikos sutrikimams. Bipoliniams nuotaikos sutrikimams būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo lygio pakitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, o energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Gerindama nuotaiką, šviesos terapija gali paskatinti pernelyg didelio „pakilimo“ pojūtį. Žmonėms, kurie dėl pernelyg didelės pakilios nuotaikos yra gydęsi pas psichiatrą, šviesos terapijos be psichiatro priežiūros naudoti negalima. Kitiems asmenims tai saugus ir patikimas problemų, susijusių su jautrumu tamsiajam metų laikui, sprendimo būdas. Ji nerekomenduojama sergant akių ligomis ar esant ūminiam akių uždegimui ir kai yra padidėjęs jautrumas šviesai. Taip pat prieš šią terapiją visuomet įvertinama, kokius medikamentus žmogus vartoja.

Straipsnį paruošė
VšĮ Lazdynų poliklinikos PSC slaugytoja Ana Lavrinovič

Literatūros sąrašas:
1. wikipedia.org
2. Šviesos terapija gali Jums labai padėti
3. "Light Therapy – Topic Overview". WebMD. 30 June 2009. Retrieved 11 July 2012.

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika   |   Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius   |   Kodas Juridinių asmenų registre 224245280
Faksas (8 5)  244 4912   |   El. paštas info@lazdynupol.lt
2014 VšĮ Lazdynų poliklinika ©