Versija neįgaliesiems



Panikos atakos

2016-08-04, ketvirtadienis, 09:40

„Tai“ ateina tarsi griaustinis iš giedro dangaus - visiškai netikėtai ir tarsi iš niekur.

Pašėlusiu ritmu pradeda plakti širdis, atrodo, kad ji iššoks iš krūtinės, drebėti ir tirpti rankos, kratytis visas kūnas, užima kvėpavimą ir darosi vis sunkiau įkvėpti, trūksta oro, smaugia kaklą, jaučiamas „kamuolys ar gumulas“ gerklėje, svaigsta galva, gali pykinti, kojos tampa lyg švininės, sunkios, nutirpę, nebelaiko.

Tuo metu galbūt kila mintis, kad tuoj ištiks širdies smūgis arba uždusite. Baimė būna tokia didelė, jog nėra paprasta suvokti, kas vyksta, atrodo, kad mirštate, kad ištiks infarktas ar insultas ar net išprotėsite.

Po keletos minučių šie pojūčiai pradeda trauktis taip pat netikėtai, kaip ir atsiranda, nors ir atrodo, kad tai truks visą amžinybę.

Tokia patirtis žmogui palieka sumaištį, jis yra išsigandęs ir jaučiasi pažeistas. Jis bijo, kad tai vėl pasikartos ir klausia savęs: „kas gi tai buvo?“

Norėdamas surasti atsakymus, žmogus lankosi pas vidaus ligų gydytojus, kardiologus, neurologus. Jam skiriami įvairūs tyrimai, bet jokio susirgimo nerandama- tyrimų rezultatai geri. Tik vėliau yra diagnozuojamas nerimo sutrikimas - panikos atakos.

Panikos priepuolių požymiai
Pasikartojantys panikos priepuoliai kyla staiga ir dažnai nesant aiškioms priežastyms arba visiškoje ramybėje. Žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Būdingi požymiai: padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, padažnėjęs širdies plakimas, drebėjimas, purtymasis, prakaitavimas, pykinimas, pilvo skausmai.

Tikrą panikos arba nerimo priepuolį visuomet lydi ir psichiniai simptomai: stiprus ir vis augantis nerimo, įtampos ir baimės jausmas, kuris pasiekia maksimumą priepuolio metu, o vėliau, priepuoliui rimstant, palaipsniui silpnėja.

Baimės jausmas – dažniausiai pasitaiko mirties, išprotėjimo, sąmonės arba savitvardos praradimo baimės. Dar bijomasi susirgti onkologine ar kita „mirtina liga“, infarktu, insultu, nukristi ar nualpti, įpatingai viešose vietose. Panikos būsenoje žmonės dažnai baiminasi, kad sustos širdis ar kvėpavimas, atsisakys veikti svarbiausi gyvybiniai organai ir ištiks mirtis.

Kartais toks nerimas gali pasireikšti ir kaip neaiškus „psichinis spaudimas“ – lyg kažkokia jėga spaustų prie žemės, atimtų ir fizines jėgas, ir sugebėjimą aiškiai mąstyti.

Panikos atakos trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Retais atvejais iki pusvalandžio. Gali kartotis keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda nuo 20 iki 40 metų žmonėms, dirbantiems protinį darbą.

Priežastys
Biologinės ir psichoanalitinės teorijos, aiškinančios panikos atakos atsiradimą, labai skiriasi. Tie specialistai, kurie linkę dvasinių ligų priežasčių ieškoti kūne, dažnai kalba apie padidintą nervų sistemos jautrumą įvairioms medžiagoms, stresui, paveldėjimo įtaką, ir net randa įrodymų savo teorijoms paremti.

Nemažai daliai pacientų gerai padeda gydymas vaistais. Tačiau pasirinkus gydymą vaistais, pro piršus žiūrima į kitą problemą - nutraukus vaistų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.

Mano nuomone, psichoanalizės teorija įtikinamiau ir geriau padeda mums suvokti, kas yra nerimo priepuolis. Tai galima suprasti kaip tam tikrą ženklą, nuorodą, jog žmogų bando pasiekti kažkokia labai svarbi ir gyvybinga jo sielos dalis - iš gilesnių psichikos klodų į sąmonę bando prasiskverbti kažkokia būtent tam žmogui subjektyviai labai reikšminga informacija, kurios jam pačiam žūtbūt reikia.

Priešingai, nei dažniausiai manoma, panikos sutrikimo priežastis nėra koks nors vienetinis konkretus įvykis ar faktas, kurį reikia prisiminti, tai sudėtingas kompleksas iš susijusių jausmų, patirčių, išgyvenimų, troškimų, impulsų ir aplinkybių, kurias, norint pasveikti, būtina išanalizuoti ir įsisąmoninti.

Jei žmogus nepajėgia suvokti įprastu būdu, siela pasirenka labai kūrybingą išeitį – sukurdama simptomą ar jų derinį, kaip kompromisą ir paradoksaliu būdu perteikdama bent dalį to kas svarbu.

Panikos ataka yra kaip skambutis į jūsų buto duris - tai signalas, kad pas jus į svečius kažkas atėjo. Natūralu, jog geriausias gydymas surasti jėgų atidaryti duris, sutikti svečią ir susipažinti su juo.

Šiuo atveju – pasirinkti vien tik gydimąsi vaistais – lyg išjungus bute elektrą džiaugtis, kad niekas nebegali pas jus ateiti ir jums paskambinti.

Seniai yra žinoma, jog panikos priepuolius dažniau patiria žmonės, kuriems teko susidurti su sunkiais trauminiais išgyvenimais. Daug dažniau taip atsitinka žmonėms, kurių tėvai nesugebėjo sutarti, kur ankstyvoji aplinka buvo ne tik nesaugi, bet dažnai atšiauri ar agresyvi.

Tačiau savo praktikoje pastebiu, kad šiais laikais panikos atakas vis dažniau patiria jauni, išsilavinę, aktyvūs, veiklūs, karjeros siekiantys žmonės, daugelis jų slapta trokštantys visuomet pirmauti ir dėl to sutinka mokėti tikrai aukštą kainą: paaukoti ir poilsį, ir asmeninį gyvenimą, ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį.

Rizika sirgti nerimo sutrikimais ypač padidėja patiriantiems nuolatinį pervargimą ar net "perdegimą". Tokiu būdu tai gali būti ne tik verslo žmonės, kurie dabar žūt būt stengiasi neprarasti savo verslo, bet taip pat ir jaunos mamos, ir persimokę moksleiviai ar studentai.

Kada kreiptis pagalbos?
Baimės ir nerimo jausmai dar nėra sutrikimas. Kiekvienas iš mūsų gyvenime su jais esame susidurę, juos patirę.

Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai nerimo priepuoliai ima kartotis arba nuo pat pradžių yra ypač nemalonūs, intensyvūs ir gąsdinantys. Negydomi nerimo sutrikimai - linkę stiprėti, plėstis ir peraugti į kitus psichikos sutrikimus. Baimė ir nerimas apima vis naujas gyvenimo sritis, lyg riedantis nuo kalno sniego kamuolys.

Patiriančiam panikos priepuolį žmogui svarbu žinoti vieną pagrindinę taisyklę:
Panikos atakos metu jūs jaučiatės labai nemaloniai, jums labai baisu, tačiau gyvybei pavojus negręsia. Dėl nerimo priepuolio jūs niekuomet neišprotėsite, neprarasite sąmonės, nesustos širdis, neuždusite ir nenumirsite.

Kaip susitvarkyti su jausmais, ką daryti panikos priepuolio metu, kaip sau padėti ir kokį gydymą vartoti, kiekvieną nerimaujantį pacientą kviečiame pasikonsultuoti į Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centrą.


Straipsnį parengė
Lazdynų poliklinikos
Psichikos Sveikatos Centro gydytoja
psichiatrė-psichoterapeutė Asta Laurinavičienė

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika   |   Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius   |   Kodas Juridinių asmenų registre 224245280
Faksas (8 5)  244 4912   |   El. paštas info@lazdynupol.lt
2014 VšĮ Lazdynų poliklinika ©