Versija neįgaliesiems



DAR KARTĄ APIE MEILĘ ❤ ❤ ❤

2018-02-09, penktadienis, 11.40

Apie meilę šiandien kalbama garsiai... Socialiniai tinklai pilni įvairiausių straipsnių, patarimų, sveikinimų. Žurnalai pasipuošė įsimylėjusiųjų nuotraukomis, sėkmės istorijomis, parduotuvės nusispalvino raudona atributika, lentynos lūžta nuo knygų gausos. Kvapų pasaulyje meilė taip pat keliama į pirmą vietą. Kulinarai siūlo nuostabiausius gaminius, kurie panašėja nebe į patiekalus, o greičiau į meno šedevrus. Transliuojama romantiška muzika, sugebanti paliesti net giliausių jausmų stygas.

Meilė pasiekė visus mūsų receptorius – mes ją matom, uodžiam, ragaujam, liečiam, girdim...

O ar mes jaučiame meilę savo širdyje?
Kai pradedu kalbėti apie meilę sau, dažnai išgirstu prieštaravimą, kad tai nėra gerai, kad mylėti save yra egoistiška, nepadoru, mažiausiai –negražu... Bet ar mes galime mylėti kitus, nemylėdami savęs? Ar galime sušildyti kitus, patys būdami sušalę? Ar galime pamaitinti kitus, būdami alkani? Ar mes, siekdami norimo rezultato, nemaišome meilės jausmo su žavėjimusi savimi, pasipuikavimu, kitų pažeminimu?

Tai kas gi yra ta meilė? Kaip reikia save mylėti?
Meilė sau – tai kelias į savęs pažinimą, į pasirinkimo laisvę, saviraišką, pilnavertį ir laimingą gyvenimą.

Mylėti save – tai pirmiausia ne vengti, o šimtu procentų priimti atsakomybę už savo jausmus, mintis ir elgesį. Atsakingas žmogus yra savo gyvenimo šeimininkas ir nuolat kelia klausimą, ne kodėl taip yra, o kaip padaryti, kad būtų geriau.

Mylėti save – tai atsisveikinti su praeitimi, išreiškiant padėką ir dėkingumą. Tik praeities dėka mes esame tuo, kuo esame – mes turime dabartį. Dabartyje slypi mūsų potencialas.

Mylėti save – tai nuolat tobulėti, pažinti ir mokytis, su smalsumu ir entuziazmu stebėti pasaulį lyg matytum jį pirmą kartą. Kol esi atviras ir pasiruošęs kažką naujo išgirsti, tol tobulėji ir augi.

Mylėti save – tai pažinti save kaip vientisą visumą, kai kūnas, protas ir siela neatsiejamai veikia vienas kitą, kai elgesys, mintys ir jausmai tiesiogiai susiję tarpusavyje.

Mylėti save – tai priimti save tokį, koks esi šiandien, susidraugauti su savo pojūčiais, su baimėmis, nerimu, ligomis ir klausti savęs, kaip galiu sau padėti, kaip pakeisti tai, kas man nepatinka?

Mylėti save – tai gebėjimas matyti pasaulį pozityvioje šviesoje, kiekvienoje situacijoje įžvelgti pozityviąją pusę.

Mylėti save – tai praktikuoti dėkingumą. Dėkoti – reiškia priimti visus jausmus, potyrius, pamokas, kurias siunčia gyvenimas. Kai jautiesi dėkingas, negali nei pykti, nei priešintis. Dėkingumas mus harmonizuoja, padeda surasti pusiausvyrą.

Mylėti save – tai turėti gyvenime kryptį ir siekti savo svajonių. Svajoti ir kryptingai veikti. Tik taip galima sukurti nuostabesnį gyvenimą.

Mylėdami save priimame gyvenimą atvira širdimi. Pasąmoniniame lygyje perprogramuojame savo mąstymą džiaugsmui, sėkmei, meilei. Giliname vidinių resursų rezervuarą. Kuriame naują tikrovę. Atveriame savo širdį brandesniems ir tauresniems jausmams.

Neuromokslas atskleidė smegenų pokyčius žmogui išgyvenant vienokius ar kitokius jausmus: kai mes džiaugiamės, kai mes liūdime, kai mes kovojame, kai mes mylime, kai mes jaučame dėkingumą, kai mes bijome, kai nerimaujame. Daugelis net nežino, kad nuo hormonų bei neuromediatorių kiekio priklauso mūsų nuotaika, išvaizda, miegas, apetitas, valia, darbingumas, sveikata. Serotoninas, laimės hormonas, turi įtakos mūsų gerai nuotaikai. Dopaminas atsakingas už malonumo jausmą, smalsumą, energingumą. Noradrenalinas, narsos ir įniršio hormonas, skatina mus ieškoti išsigelbėjimo pavojaus akimirką. Estrogenas – moteriškumo ir grožio hormonas. Testosteronas – jėgos ir seksualumo hormonas. Oksitocinas – rūpinimosi hormonas. Hormonai yra labai svarbūs mūsų savijautai, tačiau ne mažiau svarbūs yra mūsų įsitikinimai, požiūriai, mąstymas, mintys, svajonės, ketinimai, veikla.

Mylėkite save besąlygiškai, visapusiškai atskleisdami savo prigimtinę esmę, kurkite savęs vertą gyvenimą. Mylėkite save ir būsite mylimi.

Straipsnį parengė
VšĮ Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja/Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė
Asta Laurinavičienė

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel. (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos „Facebook“ profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika   |   Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius   |   Kodas Juridinių asmenų registre 224245280
Faksas (8 5)  244 4912   |   El. paštas info@lazdynupol.lt
2014 VšĮ Lazdynų poliklinika ©