Versija neįgaliesiems



Kaip padėti sau, padėti kitam?
Susidūrimas su į savižudybę linkusiu asmeniu.

2017-12-08, penktadienis, 12.00

Savižudybės tema visada sunku kalbėti. Ji kelia daug jausmų ir klausimų. Žvelgiantiems iš šalies dažnai sunku suprasti, kodėl žmogus nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo. Nemažiau sunku ryžtis tokiam žmogui padėti, bet stengtis padėti reikia.

VšĮ Lazdynų poliklinika, remiama Vilniaus miesto savivaldybės, trečius metus vykdo bendrą projektą, skirtą Lazdynų rajono gyventojų psichikos sveikatos stiprinimui, savižudybių ir smurto prevencijai. Projekto metu VšĮ Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centras kvietė lazdyniečius į grupinius dailės, autogeninės relaksacijos, šviesos, muzikos, judesio terapijos, biblioterapijos, grupinės psichoterapijos užsiėmimus, šeimos gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams organizavo seminarų kursą. Projekto metu taip pat buvo išleisti 2 lankstinukai: „Apie laimę“, „SOS perdegimo sindromas“. Projekto metu buvo diegiamas Emocinės būklės vertinimo modulis, kurio tikslas - užkirsti kelią galimos krizės grėsmei, mažinti savižudybės riziką, reglamentuoti pagalbos teikimą asmeniui.

Prasmingą projektą baigėme š. m. gruodžio 6 d. vykusia konferencija „Emocinės būsenos vertinimo galimybės ir pagalba pacientui“.



Konferencijos metu Lietuvos Respublikos Seimo narys, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas, tardamas sveikinimo žodį konferencijos dalyviams ir klausytojams, pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau ir garsiau apie savižudybių problemą kalbėti nebijančių žmonių, kad pagalba nusižudyti ketinantiems ir nusižudžiusiųjų artimiesiems tampa lengviau prieinama, Lazdynų poliklinikos PSC gydytoja psichiatrė Asta Laurinavičienė susirinkusiems klausytojams skaitė pranešimą „Emocinės būsenos vertinimo metodikos kūrimas Lazdynų poliklinikoje“. Apie tai, kaip atpažinti paauglių rizikingą elgesį ir kaip su jais rasti bendrą kalbą pranešimą skaitė Lazdynų poliklinikos PSC centro vaikų ir paauglių psichiatrė gydytoja Virginija Karalienė. Konferencijoje dalyvavo ir kviestiniai svečiai – VMPSC Savižudybių prevencijos sk. vedėja, VU psichologė dr. Vaiva Klimaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos narys, VU psichologas dr. Said Dadašev, RVUL, Psichosomatinių susirgimų skyriaus medicinos psichologė-psichoterapeutė Virginija Liveikienė, diskusijoms vadovavo dr. Jurgita Rimkevičienė – VMPSC savižudybių prevencijos skyriaus psichologė.



Vienas dažniausių jausmų, kylančių žmogui, susidūrusiam su savižudybe, yra nerimas. Regis, susidūrėme su kažkuo dideliu, nesuprantamu, baisiu, todėl norisi to išvengti, pabėgti. Dažnai girdime, jog šalia esantys jaučiasi nepakankamai kompetentingi padėti kenčiančiajam, teigia nerandantys „veiksmingo metodo“, nežinantys ypatingų, norą gyventi žadinančių žodžių. O kur dar baimė „pakenkti“! Taip atsiranda su nerimu susijusi vengimo reakcija, dėl kurios kartais nebepastebime, kas vyksta, ir nebegalime padėti. Pirmiausia, kaip ir susidūrus su bet kokia kita baime, reikėtų liautis nuo jos bėgti, sustoti ir pasižiūrėti, kas mus taip gąsdina. Tą galima daryti pasidomėjus pačiu savižudybės reiškiniu, pasikalbėjus su žmonėmis, susidūrusiais su šia nelaime, kartais vien pats nerimo ir jo priežasčių atpažinimas gali padėti.

Savižudybė yra procesas, kai nuo minčių apie mirtį, kaip išeitį iš sudėtingos situacijos ar didžiulio skausmo, pereinama prie ketinimo tą padaryti, plano kūrimo ir galiausiai paties veiksmo. Dažnai šį procesą galima sustabdyti. Ir čia neturima omenyje jokia sudėtinga intervencija, – žmogui gali padėti paprasčiausias pokalbis, noras suprasti, nuoširdus palaikymas.

Bet kokios psichoterapijos efektyvumą lemiantis veiksnys yra lygiaverčių santykių kūrimas, kurių neįmanoma užmegzti nuo jų bėgant. O tą dažnai darome dėl savo neigiamų nuostatų, baimių, pykčio ar nesupratimo. Tai gal laikas įsijungti šviesą ir pasižiūrėti, kas gi ten, tūnantis tamsoje, mus taip gąsdina? Ir greičiausiai išvystumėte, kad tai yra mums visiems gerai pažįstamas, slegiančiai didelis, vienam nepakeliamas kito žmogaus skausmas, bet mažėjantis, kai neliekame abejingi, esame kartu.

Straipsnį parengė VšĮ Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centro
medicinos psichologė Karolina Jočbalytė

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel. (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika   |   Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius   |   Kodas Juridinių asmenų registre 224245280
Faksas (8 5)  244 4912   |   El. paštas info@lazdynupol.lt
2014 VšĮ Lazdynų poliklinika ©