Versija neįgaliesiems



Uždelsto veikimo bomba vadinama liga puola jaunas,
veiklias ir aktyvias

2016-01-27, trečiadienis, 16:45

„Pirmagimio sūnaus susilaukiau būdama studentė, vos dvidešimties. Praėjus keleriems metams, po eilinio profilaktinio vizito pas gydytoją ginekologą, mane tarsi perkūnas iš giedro dangaus pritrenkė žinia, jog gimdos kaklelyje yra pakitimų.

Nors gydytoja patikino, jog pakitimai tai – dar ne vėžys, išsamiai išaiškino visas galimybes ir grėsmes, labai dėl to išgyvenau. Išsigandau, kad netrukus ir aš būsiu įrašyta į onkologinių ligonių sąrašus, o mane tarsi koks kirminas graužė nerimas, kad ateityje galiu nebeturėti daugiau vaikų, kad bus sunku pastoti. Didžiausiu gyvenimo tikslu mums su vyru tapo antras vaikas. Laimei, jo ilgai laukti neteko, dukrai jau greit bus ketveri. Na, o aš visą tą laiką nuo lemtingosios dienos, kai sužinojau apie pakitimus, kaskart į gydytojo ginekologo kabinetą žengiu su nerimu – o kokią diagnozę išgirsiu šįkart?”, - savo išgyvenimais dalijasi neseniai tridešimtmetį atšventusi Živilė (vardas pakeistas – red. pastaba).

Tokių ir panašių istorijų kaip Živilės, kai gydytojas praneša apie pakitimus gimdos kaklelyje, šiandien gali papasakoti dažna moteris. Ką žinome apie šią klastingą ligą ir ką galime kiekviena padaryti, kad užkirstume kelią jai atsirasti bei progresuoti?

Žiauri statistika
Anot medikų, onkologinių ligų statistika – žiauri. Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų ir yra viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių – kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 000 moterų arba maždaug trečdalis visų susirgusiųjų. Kalbant apie Lietuvą, mūsų šalyje kiekvienais metais diagnozuojama apie 430 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, maždaug pusė visų, šią diagnozę išgirdusių moterų, iškeliauja anapilin. Dar labiau liūdina tai, jog lyginant su Europos ar pasaulio rodikliais, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys tarp moterų onkologinių susirgimų yra dar dažnesnis – užima trečią vietą. Dažniausiai jis yra diagnozuojamas 35-44 metų moterims – jaunoms, veiklioms, darbingoms, aktyvioms.

Tarsi uždelsto veikimo bomba...
Kaip teigia onkologijos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Europos onkonginekologų draugijos (ESGO) valdybos narė prof. Daiva Vaitkienė, išsiaiškinti, ar gimdos kaklelyje nėra ikivėžinių pakitimų, padeda citologinis tyrimas, kai iš gimdos kaklelio paimama ląstelių ir jos įvertinamos mikroskopu, tokiu būdu nustatant, ar šioms ląstelėms yra grėsmė virsti vėžinėmis. „Nors valstybė ne vienerius metus patikrą dėl šios ligos kompensuoja visoms 25-60 metų amžiaus moterims, mūsų šalyje vis dar yra nemažai tokių, kurios šia galimybe nesinaudoja. Kodėl? Vieno atsakymo į šį klausimą nėra: kai kurios nesitikrina galbūt iš nežinojimo, kitos – iš tingėjimo ar manymo, kad jau aš – tai tikrai nesusirgsiu. Tačiau liga juk nesirenka, kam kirsti. Nepaprastai svarbu atminti, jog ligos stadija diagnozės metu lemia gydymo pasirinkimus bei turi didelės įtakos išgyvenamumo trukmei“, – tvirtina profesorė.

Anot D. Vaitkienės, moterims į gydytojų rekomendacijas bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti ginekologiškai ir kartą per trejus metus pasidaryti nemokamą citologinį tyrimą arba atlikti kurį nors iš specialių mokamų tyrimų, nereikėtų numoti ranka, pažiūrėti atsainiai. „Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tarp tyrimų pakanka maždaug trejų metų, kol gimdos kaklelyje bus pastebėti pakitimai.

Tačiau medicina nėra tikslusis mokslas, joje negalioja taisyklė „du kart du lygu keturi“, tad kartais pasitaiko atvejų, kad nuo paskutinio citologinio tyrimo (kurio rezultatai buvo geri) praėjus metams ar net pusei metų, gimdos kaklelyje atsiranda ikivėžinių pakitimų, išsivysto vėžys, – pastebi pašnekovė. – Kalbant apie profilaktikos būtinybę, dažna moteris save pateisina tuo, jog gerai jaučiasi, tad kam iš anksto nerimauti. Tokiais atvejais, primenu, jog gimdos kaklelio vėžys ne koks peršalimas, kai suskausta gerklę, bėga nosis ar pakyla temperatūra ir moteris pajaučia, jog serga, jis dažniausiai prasideda ir net kelerius metus gali vystytis absoliučiai be jokių simptomų, kitaip tariant, veikia kaip uždelsto veikimo bomba – iš pradžių jokio įtarimo, kad ji jau tiksi, o po to, žiūrėk, bomba jau ir susprogusi“. Profesorės teigimu, gimdos kaklelio vėžiui tikrai galima užkirsti kelią, reikia tik šiek tiek pastangų ir žinių. Be to, svarbu atminti tai, jog anksti nustačius gimdos kaklelio vėžį, šį susirgimą galima visiškai išgydyti ir tokiu būdu išvengti neigiamų padarinių.

Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šiuo virusu užsikrečiama lytiniu keliu, o organizme jis paprastai išbūna apie 2 metus po užsikrėtimo. Jei moters imunitetas silpnas, jei ji dažnai serga ir dėl patirtų negalavimų organizmas dar labiau išsenka, jei ŽPV tipas – aukštos rizikos (iš viso yra nustatyta daugiau nei 100 tipų žmogaus papilomos virusų, 16 ir 18 tipai laikomi dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastimi) per minėtą 2 metų laikotarpį gimdos kaklelyje pradeda formuotis ikivėžiniai pakitimai ar net pats vėžys.

Gimdos kaklelio vėžį išprovokuoti gali ir ankstesni gimdos kaklelio pakitimai, kurie buvo nepastebėti arba iki galo neišgydyti. Įtakos turi ir rūkymas, vitamino A trūkumas, dažni gimdos uždegimai, kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos, taip pat netgi tokie dalykai, kaip vaikų skaičius bei gimdymo amžius – pastebėta, jog didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi daug vaikų pagimdžiusios ir labai anksti vaikų susilaukusios moterys. Rizikos veiksniu, kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, laikomas ir intymioje vietoje esančių plaukų šalinimas, pastaruosius skutant, depiliuojant, mat tokiais atvejais neretai sudirginama, pažeidžiama oda aplink lytinius organus.

Ar pakitimai gimdos kaklelyje – jau vėžys?
Tikrai ne. Pasitaiko atvejų, kai jie išnyksta patys, savaime. Žinoma, būna ir priešingai – iš jų išsivysto vėžys. Deja, bet kol kas dar joks gydytojas negali pasakyti, kuriai moteriai pakitimai dings, o kuriai progresuos į onkologinį susirgimą. Atsakymą į šį klausimą žino tik laikas, tad moteriai labai svarbu save atidžiai stebėti, reguliariai pagal gydytojo rekomendacijas tikrintis, o reikalui esant – gydytis.

Gydymo būdai
Šiuolaikinių gimdos kaklelio vėžio gydymo būdų yra ne vienas – tai ir operacija, ir radioterapija, ir chemoterapija, ir neseniai atsiradusi biologinė terapija. Kaip tvirtina, VU Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė, visi šie metodai gali būti derinami tarpusavyje, o parenkami jie yra atsižvelgiant į vėžio stadiją ir bendrą pacientės būklę. „Maži gimdos kaklelio navikai paprastai yra šalinami chirurgiškai arba taikant spindulinį metodą, vadinamąją radioterapiją.

Abu gydymo būdai yra vienodai efektyvūs, o išgyvenamumas sergant I vėžio stadija per ateinančius penkerius metus po gydymo siekia daugiau nei 90 procentų. Kas kita, jei vėžys išplitęs, metastazavęs ar atsinaujinęs po gydymo. Tokiu atveju, jį išgydyti kur kas sudėtingiau, o ir išgyvenamumo procentas per kitus penkerius metus pastebimai sumažėja – vietiškai išplitusio siekia apie 57 procentus, metastazavusio – 16,5 procento,“ – atkreipia dėmesį medikė. Anot chemoterapeutės, vėlyvesnių stadijų vėžiui gydyti paprastai yra taikomas chemospindulinis metodas, kitaip tariant, chemoterapija ir radioterapija tuo pačiu metu.

L. Daukantienė pastebi, jog vėžio gydymas yra labai sparčiai besivystanti medicinos sritis, tad nuolat ieškoma būdų, kaip kuo efektyviau padėti pacientui. Šiuo metu pažangiausiu vėžio gydymo būdu yra laikoma biologinė (taikinių) terapija. Ji tiesiogiai veikia specifinius biologinius procesus, kurie dažniausiai yra būtini vėžiui augti ir plisti. Kalbant paprastai, biologiniai vaistai labai tiksliai „nusitaiko“ į vėžines ląsteles ir jas paveikia, dėl to yra ne tik veiksmingesni nei kiti gydymo metodai, bet ir ne tokie žalingi sveikoms, nepiktybinėms ląstelėms.

Ar įmanoma nuo vėžio apsisaugoti?
Pasaulyje kol kas nėra išrasta tokių vaistų, kurie organizmą apsaugotų nuo onkologinių ligų. Tačiau kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, būtina žinoti, jog pasiskiepijus nuo aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris yra viena iš pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių, rizika juo susirgti pastebimai sumažėja. Taip pat svarbu stengtis, jog lytiniai santykiai būtų saugūs... Nereikia pamiršti lytiniu keliu plintančių ligų ir jų sukeltų padarinių. Svarbiausias veiksnys, padedantis apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio – tai reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą bei laiku atlikti profilaktiniai tyrimai.

Informacinis šaltinis www.delfi.lt


VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika   |   Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius   |   Kodas Juridinių asmenų registre 224245280
Faksas (8 5)  244 4912   |   El. paštas info@lazdynupol.lt
2014 VšĮ Lazdynų poliklinika ©