Versija neįgaliesiems



Gruodžio 4 d. vyko krizių ir savižudybių prevencijos informacinė sesija

2015-12-11, penktadienis, 16:00

Baigėsi VšĮ Lazdynų poliklinikos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento bendras projektas, skirtas Lazdynų rajono gyventojų psichinės sveikatos stiprinimui, savižudybių ir smurto prevencijai. Viso projekto metu VšĮ Lazdynų poliklinikos medicinos psichologė Romualda Rimašiūtė skaitė nemokamas paskaitas apie psichinės sveikatos gerinimą. Paskaitų metu klausytojai galėjo sužinoti, kaip elgtis patekus į konfliktinę situaciją ar kaip padėti priklausomam asmeniui jam nepakenkiant. Taip pat visi klausytojai galėjo susipažinti su sveikos gyvensenos principais, be to, jie nemokamai mokėsi teisingai vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, o kas norėjo, galėjo sužinoti savo kūno masės indeksą (KMI).

VšĮ Lazdynų poliklinikos Psichikos centre nuo rugpjūčio iki gruodžio vidurio taip pat virė darbas. Siekiant gerinti poliklinikos pacientų psichinę sveikatą, vyko grupiniai psichoterapijos, dailės ir muzikos terapijos užsiėmimai, norintiems išmokti atsipalaiduoti – autogeninės relaksacijos pamokos, o rankdarbių mėgėjai rinkdavosi į užduočių grupės užsiėmimus.

Šį intensyvų prasmingą projektą vainikavo gruodžio 4 d. vykusi informacinė sesija, skirta krizių ir savižudybių prevencijai. Jos metu lektoriai klinikiniai psichologai skaitė pranešimus ne tik apie pagalbą krizės ištiktam žmogui, bet ir apie pagalbą jo artimiesiems. Buvo ieškoma atsakymų, kaip padėti bandžiusiam nusižudyti savo artimui, kaip bendrauti su žmogumi, kurio aplinkoje kaip tik ir įvyko savižudybė.



Apie emocinius išgyvenimus po bandymo nusižudyti kalbėjo Vilniaus miesto „Jaunimo linijos“ padalinio vadovas Antanas Grižas. Medicinos psichologas pabrėžė, kad po nesėkmingo bandymo nusižudyti žmonės jaučia gėdą, bijo aplinkinių reakcijos, stengiasi kuo greičiau pamiršti neigiamą patirtį ir skuba išsirašyti iš ligoninės. Vis dėlto, nepaisant nenoro kalbėti skaudžia tema, viena svarbiausių pagalbos formų, pasak lektoriaus, kaip tik ir yra kalbėjimasis.

– Labai svarbu išsipasakoti, nelaikyti neigiamų emocijų sankaupos viduje, tiek bandžiusio nusižudyti žmogaus artimiesiems, tiek pačiam bandžiusiajam, – pabrėžė Antanas Gižas. Psichologas akcentavo, jog labai svarbu palaikyti nuolatinį kontaktą su bandžiusiu nusižudyti, nes toks žmogus emociškai yra labai trapus ir pažeidžiamas, jam būtinas aplinkinių palaikymas, teigiamos emocijos. Tad tragediją išgyvenusiam žmogui būtina parodyti, kad jis yra svarbus, rūpi artimiesiems ir draugams, yra ne vienas...



Klinikinė psichologė Jolanta Latakienė savo pranešime „Savižudybės rizikos ženklai: mitai ir faktai“ pabrėžė:
– Būkite atidūs ir dėmesingi savo artimui. Jei jūsų aplinkos žmogaus elgesys staiga pasikeitė, visuomet atkreipkite dėmesį į nerimą keliančius ženklus, kurie gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, būtina susirūpinti, jei buvęs nusiminęs, liūdnas žmogus staiga be svarios priežasties tapo linksmas arba atvirkščiai, jei staiga pradėjo dovanoti savo daiktus, jei žmogus nustojo rūpintis savo išvaizda ir tapo viskam abejingas. Tai gali būti ženklai, rodantys, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę.

– Būna, kad kai kurie asmenys dažnai grasina artimiesiems nusižudysiantys, bet artimieji į tai nekreipia dėmesio, nes priimta manyti, kad daug kalbantys apie savižudybę – nesižudo. Tačiau, – pabrėžė lektorė J. Latakienė, – tai klaidinga nuomonė. Labai dažnai nusižudyti grasinantis žmogus tiesiog dėl bendravimo įgūdžių stokos ar tuometinės itin įtemptos emocinės būsenos nebežino, kaip pranešti savo artimiesiems, kad jam yra sunku ir kad jam reikia pagalbos. Būna kad ir aplinkiniai neišgirsta žmogaus bandymų pasakyti apie savo skausmą žodžiu, o jo ar jos išgyvenamos kančios tikrumu patiki tik pamatę veiksmą – savęs žalojimą.

Pasak J. Latakienės, žmonės dažnai galvoja, kad negali padėti kenčiančiam žmogui, nes nėra profesionalūs psichiatrai ar psichologai ir, bijodami pakenkti, iš vis atsisako bendrauti.

– Tai klaidinga nuomonė, – pabrėžė psichologė. – Juk norint padėti persišaldžiusiam artimajam, mums nebūtina būti pulmonologais, tiesiog reikia išvirti liepžiedžių arbatos ir duoti atsigerti. Tad norint padėti emociškai kenčiančiam žmogui, taip pat nereikia turėti profesionalaus psichologo kompetencijų, pradžioje užtenka paprasto nuoširdaus išklausymo ir parodymo, kad mes jį palaikome.



Kas skatina ir kas trukdo kreiptis pagalbos, ištikus psichologinei krizei? Į šiuos klausimus susirinkusiems atsakė klinikinis psichologas Said Dadašev.
– Artimieji labai nustemba sužinoję apie pažįstamo žmogaus savižudybę arba bandymą nusižudyti. Žiūrint iš šalies, žmogus atrodė gerai nusiteikęs, gerai mokėsi ar gerai dirbo ir tarsi nei iš šio, nei iš to ėmė ir nusižudė. Tokie įvykiai rodo, kad krizės ištikti žmonės dažnai tiesiogiai neieško pagalbos. Ir tik išsiaiškinę priežastis, kodėl jie jos neieško, galbūt galėtume efektyviau teikti šią pagalbą, – kalbėjo lektorius S. Dadašev.

Pasak lektoriaus, tyrimai parodė, kad krizės ištikti žmonės pagalbos dažniausiai neieško, nes mano, kad su iškilusiomis problemomis turi susitvarkyti išimtinai patys, tad savo išgyvenimus slepia savyje, baiminasi, kad viešai prabilę apie savo problemas, taps pažeidžiami, praras stipraus žmogaus įvaizdį. Toks savyje užsisklendęs žmogus dažnai galvoja, kad kiti jam nesugebės padėti, arba prieš tai jau buvo kreipęsis pagalbos, bet buvo nesuprastas, į jo problemas niekas nesigilino, nežiūrėjo rimtai.

– O juk reikia labai nedaug. Tiesiog žmogų reikia palaikyti, padrąsinti, parodyti, kad jis mums rūpi, kad mes esame šalia ir jam neabejingi. Tik svarbu ir „neperspausti“, bendrauti su žmogumi lygiavertiškai, kad žmogus išlaikytų savarankiškumo, atsakomybės už save jausmą. Siūlykime pagalbą pagarbiai, – kalbėjo psichologas.



Apie pagalbą artimiesiems po savižudybės pranešimą skaitė klinikinė psichologė Odeta Geležėlytė.
– Žmogų, kurio artimoje aplinkoje įvyko savižudybė, kankina įvairūs jausmai: liūdesys, pyktis, kaltė, nusivylimas, baimė, gėda ir daugelis kitų. Kyla daug klausimų: kodėl aš nepastebėjau, kad kažkas blogai? Kodėl į mane nesikreipė pagalbos? Gedulas ilgalaikis procesas ir kiekvienas gedintysis jį išgyvena savaip. Aplinkinių palaikymas, parama, išklausymas ir pagalba susidorojant su kasdieniais rūpesčiais tokiu metu labai svarbūs. Žinoma, padėti norintys artimieji turėtų būti itin jautrūs ir įsiklausantys, išreikšti rūpestį, ko gedinčiajam labiausiai norisi ir reikia tuo metu: pabūti vienam ar išsikalbėti apie netektį, pailsėti nuo sunkių išgyvenimų užsiimant kitomis veiklomis ar pasikalbėti apie skaudžius išgyvenimus, būti išklausytam, – sakė lektorė Odeta Geležėlytė. 2015 m. rugsėjį Lietuvoje įkurta asociacija „Artimiems“, vienijanti artimojo savižudybę patyrusius žmones, padedanti vieni kitiems išgyventi skaudžią netektį (www.artimiems.lt).



Apvalaus stalo diskusiją „Efektyvi specialistų ir aplinkinių pagalba krizės ištiktam ir norinčiam nusižudyti žmogui“ moderavo klinikinė psichologė Jolanta Latakienė. Diskusijoje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Mykolas Majauskas, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, VU medicinos fakulteto docentas Alvydas Navickas, Savižudybių prevencijos biuro atstovai Rimantas Misevičius ir Marius Strička, gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė, klinikinis psichologas Antanas Grižas.

Diskusijos metu Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas Alvydas Navickas akcentavo, kad psichologinė reanimacija tokia pat svarbi, kaip ir bet kuri kita:
– Jeigu gydytojai nereanimuotų nors vieną dieną pacientų, pavyzdžiui, kardiologiniame skyriuje, kas būtų? Būtų tragedija, tas pats su psichologine reanimacija, ji be galo svarbi, bet dėmesio jai skiriama per mažai.

Panašias mintis išsakė ir kiti diskusijos dalyviai.

– Permažai dėmesio skiriama bandžiusiems nusižudyti asmenims ir jų artimiesiems, jie paliekami su savo bėda vieni, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės tarybos narys Mykolas Majauskas. – Atvažiuoja greitoji pagalba, atvažiuoja policija, vieni greitai išsiveža bandžiusį nusižudyti žmogų, policija apžiūri įvykio vietą, o tu lieki vienas su savo problema, daryk, ką nori, lieki pasimetęs ir nežinai, ką daryti. O jau šioje vietoje tau turėtų būti suteikta psichologinė pagalba, duodami kontaktai organizacijų, kurios galėtų tau padėti ištisą parą. Poliklinikos asmenims, pageidaujantiems gauti psichologinę pagalbą artimo žmogaus savižudybės atveju, turėtų ją suteikti ne tada, kada bus laisva vieta pas psichologą, o nedelsiant. Apie tai aš kalbėjausi su Vilniaus poliklinikų vadovais ir jie mane patikino, kad pagalba tokiu atveju pageidaujančiam asmeniui bus suteikta.

Temos, kurios buvo aptartos informacinės sesijos ir apvalaus stalo diskusijos metu, skaudžios, ir apie jas tylėti negalima. Labai svarbu, kad savižudybių problemos sulaukia vis daugiau visuomenės, medikų, politikų dėmesio. Tikimės, kad VšĮ Lazdynų poliklinikos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento bendras projektas vilniečiams suteikė realios naudos ir pagalbos.

Projekto metu taip pat buvo išleisti 2 lankstinukai:
1 lankstinukas
2 lankstinukas


Projektas finansuojamas 2015 metų Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Renginio metu vyko fotomenininko, poezijos mėgėjo, sveiko gyvenimo būdo puoselėtojo Broniaus Saltanavičiaus foto paroda

VšĮ Lazdynų poliklinikoje Gruodžio 4 d. vyko krizių ir savižudybių prevencijos informacinė sesija

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika   |   Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius   |   Kodas Juridinių asmenų registre 224245280
Faksas (8 5)  244 4912   |   El. paštas info@lazdynupol.lt
2014 VšĮ Lazdynų poliklinika ©