Versija neįgaliesiems



PAŽINKIME SAVE PER DAILĘ

2016-11-07, pirmadienis, 08.00

Dailės terapija tai psichoterapijos forma, kur dailė taikoma kaip pirminis komunikacijos būdas. Dailės terapija priskiriama sveikatos priežiūros paslaugų grupei.

Dailė kaip priemonė pažinti save. Tai psichologinė intervencija, kuomet pasitelkiant dailės priemones galime kūrybiškiau prieiti prie savęs ir savo vidinių išgyvenimų. Šiame procese yra integruojama daugiau elementų nei įprastame konsultavime. Tai trinarė komunikacija tarp kliento, specialisto ir meninio produkto. Dailės terapija yra tarpdisciplininė sritis ir apima konsultavimą/psichoterapiją, asmenybės raidą, kūrybinį procesą bei vizualinę dailę.

Kas vyksta, kai žmogus piešia, tapo ne tam, kad sukurtų šedevrą, o tai daro sau?

MENAS tai – santykis su pasauliu, su kitu, su savimi. Tai kaip gyvenimo vadovėlis – perteikiamos vertybės. Menas kreipiasi į sielą, į žmogaus vidų, ten, kur slypi gyvenimas. Išreiškia visą žmogų, jį integruoja, vienija protą ir jausmus, išlaisvina kūrybiškumą ir vaizduotę. Tai yra žmogiškumo esmė – žmogus kuria savo pasaulį. Per kultūrą ir meną reiškiasi ir pažinimas, ir žmogiška išmintis. Dalyvavimas kūrybiniame procese, priėmimas realybės tokios, kokia ji yra – tai didžiausia nauda.

Dailė yra kūrybinis procesas. Tai prigimtinis sugebėjimas; kiekvienas gali piešti, vizualiniu būdu išreikšti save. Žmogus fiziškai ir psichiškai aktyviai įsitraukia į šį procesą. Dailė kaip komunikacijos priemonė padeda bendrauti be žodžių, išreikšti save be žodžių. Be žodžių perteikia informaciją. Dailės raiška yra spontaniška ir savarankiška veikla. Galima patirti iškrovą, tapymas gali peržengti gynybas ir išreikšti stiprias emocijas. Dailė yra labiau simbolinė nei žodžiai. Piešiant aktyvinasi prisiminimai ir fantazijos susijusios su neįsisąmonintomis prasmėmis. Kuriant užmezgamas dialogas su savimi.

„Tapymo procesas tampa terapiniu, kai padeda atskleisti piešinio autoriaus išgyvenimus, vidinius konfliktus, paslėptus jausmus, asmenybės raidos etapus, pozityvaus keitimosi potencijas, leidžia suvokti jas pačiam piešinio autoriui ir padeda jam keistis pozityvia linkme“ (Kočiūnas R., 1999).

Dailės terapija nėra universalus visų problemų sprendimo metodas, tačiau dailės terapija leidžia pažvelgti į iškilusias problemas tarsi iš šalies. Piešinį galima pasukti, apversti, pažvelgti iš toliau, suplėšyti ir išmesti.

Per grupinius dailės terapijos susitikimus stengiamasi išmokti piešiniu ir žodžiu reikšti mintis, suvokti savo tikrąsias emocines būsenas ir jų priežastis, taip pat lavinti kūrybingumą ir bendravimą. Proceso metu yra skatinama reikšti savo jausmus dailės priemonėmis kuo spontaniškiau, nesijaudinant dėl meninės piešinių vertės. Dailės terapijos metu formos, linijos ir potėpiai padeda atverti žmogaus vidines galias. Visi pasąmoniniai procesai (baimė, sapnai, vidiniai konfliktai ar vaikystės prisiminimai) spontaniškai kuriant, atsispindi piešiniuose. Dailė yra galinga žmonių suartėjimo priemonė, savotiškas tiltas tarp specialisto ir paciento.

Dailės terapijos užsiėmimai susideda iš dviejų dalių, tai kūrybinė veikla ir jos aptarimas. Temos gali būti įvairios, jos pasirenkamos siekiant atkreipti dėmesį į tuo metu svarbius klausimus. Žmogaus sukurti vaizdiniai lengviau pasiekia pasąmonę, įveikia gynybas ir atlieka savo gydantį poveikį nei racionalūs žodžiai. Kai asmuo subręsta ir tampa pasiruošęs suvokti savo problemą, informacija žmogui atsiskleidžia savo tiesiogine prasme, tam žmogui priimtina forma ir tik jam tinkamu laiku. Tiesą apie save žmogus atranda pats, dailės terapija – tai pažinimo ir bendravimo procesas erdvėje, kurioje be žmonių dalyvauja ir jų sukurti vaizdiniai, kurie turi daug pranešimų apie tuos žmones.

Dailės terapijos metodai yra susiję su kiekviename žmoguje glūdinčiu sugebėjimu projektuoti savo vidinius konfliktus į vizualines formas. Kai asmuo išreiškia savo vidinį patyrimą piešdamas, jis labai dažnai įgyja sugebėjimą apibūdinti tai ir žodžiais, o tai leidžia brandžiau suvokti problemą, ją priimti ir konstruktyviai spręsti.

Darbas nukreiptas į savęs pažinimą, saviraiškos ugdymą, vaizduotės, kūrybiškumo ugdymą, refleksiją, relaksaciją, harmonizavimą, korekciją, socialinių įgūdžių lavinimą, sensomotorinių įgūdžių lavinimą, kognityvinių įgūdžių lavinimą.

Grupiniai užsiėmimai taikant dailės terapijos metodus vyksta VšĮ Lazdynų poliklinikos psichikos sveikatos centre. Norintys dalyvauti gali kreiptis į PSC registratūrą. Mielai kviečiame prisijungti.

Naudota literatūra:
Brazauskaitė A. Vaikų dailės terapinis procesas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2004.
Brazauskaitė A., Jankauskienė D. (2011). Gydomoji kūrybos pusė.
Dalley T. Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa, 2004.
Kočiūnas R. Grupinė psichoterapija Lietuvoje: teoriniai modeliai ir jų taikymas. Vilnius: Via Recta, 1999.

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika   |   Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius   |   Kodas Juridinių asmenų registre 224245280
Faksas (8 5)  244 4912   |   El. paštas info@lazdynupol.lt
2014 VšĮ Lazdynų poliklinika ©