Versija neįgaliesiems



Apie LAIMĘ

2017-06-15, ketvirtadienis, 11.15

„Kiekvienas yra savo laimės kalvis“
Laimės tema aktuali kiekvienam iš mūsų, juk visi nori būti laimingi, tačiau tikriausiai dažnai tenka užduoti klausimą sau „ką reiškia būti laimingu?“ Ar „kas yra laimė?“ Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus ir praplėsti laimės suvokimą.

Pirmiausia svarbu suvokti laimės koncepciją ir atskirti ją nuo tiesiog teigiamų jausmų.

Jausti laimę nėra tapatu džiaugsmui. Tikriausiai kažką nuvilsiu, tačiau labai svarbu suprasti, kad laimė reiškia jausti įvairias emocijas, tai pilnatvės jausmas. Laimė nėra džiaugsmas, linksmumas, malonumas, kurie daugiau nusako tiesiog pakilią būseną, gerą nuotaiką. Lygiai taip pat liūdėti nereiškia būti nelaimingam, liūdesys nėra laimės priešingybė, kad ir kaip kartais žmonės stengiasi eliminuoti šį jausmą iš savo gyvenimo. Skausmas, liūdesys yra laimės dalis, sunkių ir stiprių jausmų išgyvenimas turi savo prasmę. Juk bet kokios netekties, praradimo išgedėjimas yra būtinas norint pilnavertiškai gyventi toliau. Be tamsos patyrimo, nesuprastume, kas yra šviesa. Laimė yra suvokt ir priimti, kad yra šviesa ir tamsa, bei tai patirti.

Taigi, laimė apima įvairių emocijų spektrą, o jaustis laimingu reiškia priimti save tokį, koks esi, su visais kylančiais jausmais, poreikiais, norais, būti atviru ir sąžiningu su savimi, gerbti save ir mylėti.

Laimė apskritai apima prasmingą gyvenimą, savirealizaciją, savo talentų/gebėjimų ir laiko panaudojimą, gyvenimo tikslo turėjimą. Laimė didėja kai esame naudingi kitiems, pasauliui, esame bendruomenės dalimi, nuolat tobulėjame, augame ir mokomės (nors tai ne visada yra malonumas), kai aktyviai gyvename savo gyvenimą, o ne tik stebime jį iš šalies.

Tikriausiai galime suprasti iš aukščiau pateikto laimės aprašymo, kad niekas kitas mums neduos, nesukurs, nenupirks laimės. Čia svarbi atsakomybė. Esame patys atsakingi už savo gyvenimą, kaip jį gyvename ir ar esame laimingi.

Asmeninės atsakomybės prisiėmimas tai ne kitų kaltinimas dėl savo nelaimingumo, o radimas būdų, kaip būti laimingam, nepaisant kitų neigiamo elgesio ir išorinių situacijų. Žmogus prisiimdamas asmeninę atsakomybę žino svarbiausią tiesą apie laimę: mūsų laimė daug daugiau priklauso nuo mūsų pačių elgesio, nei nuo kitų žmonių, daiktų ar išorinių situacijų.

Tikriausiai iškyla klausimas, ar įmanoma būti laimingam nepaisant visko, net jei patiriam fizinį, psichologinį skausmą? Atsakymas yra paprastas „taip“, yra įmanoma būti laimingu nepaisant to, kokios išorinės situacijos mus ištinka. Taip yra dėl to, kad nuo mūsų emocinės būsenos priklauso tai, kaip mes interpretuojam ir priimam įvairias situacijas, o tai atitinkamai vėl veikia mūsų emocinę būseną. Mes kiekvienas pasaulį matome ir suvokiame per savo prizmę. Kaip sakė anglų poetas Džonas Miltonas, „Protas yra savarankiška būtis, galinti padaryti iš pragaro rojų, o iš rojaus – pragarą." Taigi mūsų laimingumas ar bet kokia kita emocinė būsena, įskaitant ir neigiamą, priklauso nuo to, kaip mes interpretuojam ir priimam aplinkos įvykius, pasaulį. Pvz, jei mes suvokiam aplinkinius kaip reiklius, nuolat kažko reikalaujančius, galime jausti pyktį, frustarciją, tačiau jei matome juos kaip padedančius augti ir tobulėti, jaučiame ramybę, galbūt net dėkingumą. Pagrindinis elementas vystant savo laimingumą – tai noras priimti bet kokias gyvenimo situacijas ir aplinkybes, be poreikio, kad jos būtų kitokios. Jeigu nepajėgiame pilnai priimti savo gyvenimo aplinkybių tokios, kokios jos yra, negalime iš tikro būti laimingi.

Kitas svarbus aspektas laimės suvokime yra tai, kad laimė neturi būti sąlyginė. „Jausiuosi laimingas kai daugiau uždirbsiu“, „Būsiu laimingas kai sukursiu šeimą“, „Tapsiu laimingas kai mane įvertins kiti“ ir pan. Dėl savo adaptacinių gebėjimų mes greitai prisitaikome prie laimėjimų, pasiekimų, pokyčių ir pasiekę savo tikslą imame kelti naują, nes atsiranda trūkumo jausmas. Taip laimė lieka vis „nepasiekiama“, ji lieka už sekančio tikslo, užduoties, pokyčio. Tie patys adaptaciniai gebėjimai mums veikia ir priešingose situacijose, po nelaimingų įvykių, krizių, sunkių laikotarpių. Prie jų mes taip pat gebame prisitaikyti ir tarsi grįžtame į savo ankstesnį laimės lygį.

Taigi tikrąją laimę pajusime tada, kai:
• suvoksime, kad tai nėra kažkoks nepasiekiamas, nesuprantamas, tik išrinktiesiems skirtas dalykas,
kad „raktas nuo laimės yra tavo rankoje“,
• atsiesime ją nuo turto, visuomenės statuso ar malonumų,
• atskirsime ją nuo vien teigiamų jausmų patyrimo ir integruosime neigiamus jausmus,
• panaikinsime sąlygas laimei,
• priimsime savo gyvenimą su visomis jame iškylančiomis situacijomis,
• turėsime gyvenimo tikslą, norą augti ir tobulėti, panaudosime savo gebėjimus ir talentus,
• suprasime, kad laimė – tai visuma, pilnatvės jausmas, aktyvus gyvenimas.

Straipsnį parengė
psichologė Beatričė Liutikaitė

VšĮ Lazdynų poliklinika
Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius
Tel./faksas (8 5) 244 4912
El. paštas info@lazdynupol.lt

Kviečiame apsilankyti poliklinikos Facebook profilyje

Naudinga informacija



VšĮ Lazdynų poliklinika Erfurto g. 15, 04220 Vilnius Įmonės kodas 224245280
Faksas (8 5) 244 4912 El. paštas info@lazdynupol.lt
Copyright © 2014 VšĮ Lazdynų poliklinika